| Signatūra: |
SlS III-1774 |
| Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Zenonas Slaviūnas (1907-1973) - vienas žymiausių XX a. lietuvių tautosakos rinkėjų ir tyrėjų, 1958–1959 m. išleidęs trijų tomų rinkinį „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“, kuriame buvo paskelbta 1962 vnt. jo paties ir ankstesnių tautosakininkų užrašytų sutartinių.
Ši Lietuvių tautosakos archyvo kolekcija sudaryta suskaitmeninto minėtojo Z. Slaviūno tritomio pagrindu, tačiau praplėsta metaduomenimis, kuriuose rasite informaciją apie sutartinių užrašytojus ir pateikėjus, užrašymo vietas, etc. Tais atvejais, kai sutartinių atlikimas buvo įrašytas į plokšteles, galima pasiklausyti ir garso įrašų, taip pat peržiūrėti daugelio sutartinių atlikėjų fotografijas. |
| Saugotojas: |
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Pavadinimas: | Aik, oželi, vandenia |
| Sudarytojas (-ai): |
1. Zenonas Slaviūnas |
| Sudarymo vieta: |
1.
Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
| Pastabos: |
Pateikėjas nenurodytas. Užr. A. Žąsinas Panevėžio aps. LMD I 372a (21).
Rankraštyje daina pavadinta — sutartinė. |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai
|
| Susiję ištekliai: |
1. LMD I 372 a
|
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS ()
|
| Užrašytojas: |
Stanislovas Žąsinas |
| Užrašymo vieta: |
Panevėžys apskr., , , (originale: Panevėžio aps. )
|
|
Tekstas:
I d.
— Aik, oželi, vandenia,
Oželėli, vandenia.
— Bijau pikta vilka.
— Nebijok vilka, su kojala sutrepsenk,
Su rageliu pabarškenk.
— Kad aš ėjau kelaliu,
Susitikau tijūną.
Man tijūnas — labą dieną.
Aš tijūnui kuoka.
Subyrėja į kaulalius.
Aš parnešiau namolėlia,
Ir pakasiau pas upelį,
Ir išdygo dvi liepelės,
Trečia sedulėla.
Pasidirbau konklalius
Ir nuėjau ant veselių,
Ant berniukų karščia,
Ant mergaičių džiaugsma.
Senas bobas kvaršino,
Jaunas marčias linksmino.
Šiutu putru, tutu putru,
Siuvė boba kepurėlį
Iš devynių šmotų.
Nė šiaučiuku,
Nė kriaučiuku,
A ne muzikantu.
Pabaigęs pradeda iš pradžios
II d.
Dil-dil, dūda, šali kelia būda.
To būdo rudine,
To rudinė — kišenė,
To kišenė — dūda, nepučiama birbia.
Kalakutė nabagutė visiems slūgavoja,
Ji par savo vodegėlį miltelius sejoja.
Milteliai balti, melnitėlė malti,
Pyragėliai kepti, su sviesteliu tepti.
Pabaigęs pradeda iš pradžios
III d.
Oi tu seni, kur tu, kur tu:
Tavi šunys purtu, purtu.
Tu par tvorą opapa,
Tavi šunys pačiupa.
Pabaigęs kartoja tą patį
IV d.
Buvo boba Vilnio.
Gal bu va, gal ne bu va...
V d.
Buva, buva, kaip nebūva...
VI d.
Indrišiūnas durnis, kamarėlė šulnis...
VII d.
Mana maišas pakulinis
Su mėlynu ruožu... |
